Interviu su „NOD Baltic“ vadovu Tomu Parnarausku: „Kad ir ką veikiate internete, visa informacija yra saugoma ir gali būti bet kada panaudota prieš jus“

2014-12-31

„Kaip jaustumėtės, jei jūsų intymūs asmeniniai susirašinėjimai su antrąja puse, o gal net atviros nuotraukos būtų paviešintos?“ – klausia NOD Baltic vadovas Tomas Parnarauskas. Kalbėdamas apie saugumą internete, T.Parnarauskas paneigė Lietuvoje vyraujančius mitus dėl virusų atakų bei pasidalino patarimais kas padėtų apsaugoti savo kompiuterį nuo kenkėjiškų programų. Didelę darbo patirtį sukaupęs ekspertas, taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie netolimą IT ateitį bei patarė, kaip išsirinkti ativirusinę programą, kuri tarnautų ne tik ilgai, bet ir patikimai apsaugotų mūsų duomenis.

Kuo IT technologijos jus žavi?

Man technologijos yra dviejų stichijų sandūra – Informacija plius technika, o sandūroje visada gimsta kažkas naujo. Arba galima pažiūrėti ir kitaip. Tai technologijos, kaip valdyti informaciją. Tuomet čia jau atsiveria neregėtos kosmoso platybės, kur tie patys principai galioja informacijos surinkimui bei perdavimui tarp skirtingų sistemų, tiek tarp programų ar technologijų.

Pradėjęs vadovauti įmonei, pastebėjau, kad tie patys informacijos mainų principai galioja ir bendraujant žmonėms įmonės viduje: tarp kolegų, skirtingų padalinių ar su klientais, tiekėjais ir panašiai. Tai yra dabartinė mano aistra – technologijos, padedančios efektyvinti komunikaciją verslo kontekste. Man įdomu yra tai, kaip efektyviai perduoti norimą informaciją, kad kitas išgirstų ir suprastų, ką sako kolega, tokiu būdu mažinant darbuotojų nesusikalbėjimą.

Kokios kenkėjiškos programos ir virusai išplito pastaruoju metu?

Šiuo metu yra itin suaktyvėjusios vadinamosios „phishing“ ar „spear-phishing“ atakos, kuomet vartotojams yra siunčiami elektroniniai laiškai, Skype, Facebook, sms žinutės, kviečiantys atsisiųsti kokį nors prisegtą dokumentą ar paspausti ant nurodytos nuorodos. Atlikus tokį veiksmą, yra didelė tikimybė įsidiegti kenkėjišką programą – tokia praktika yra paplitusi nuo senų laikų, bet vis dar efektyvi dėl vartotojo neatidumo. Tačiau svarbiausia, kad vartotojai yra nukreipiami į itin panašius puslapius, beveik identiškai atrodančius kaip banko, mokesčių inspekcijos ar populiariausius naujienų tinklalapius, kur vartotojas, neatkreipęs dėmesio į elektroninį adresą, yra lengvai suklaidinamas. Paspaudus ant nuorodos, dažniausiai yra prašoma suvesti savo asmeninius duomenis, kuriais kenkėjai gali lengvai panaudoti.

Pernai metais virusų išmaniesiems įrenginiams buvo kelis kartus mažiau. Per pastaruosius metus Interpolo ir saugumo kompanijų atlikto tyrimo duomenimis, visame pasaulyje per tiriamą laikotarpį beveik 600 tūkstančių „Android” vartotojų susidūrė su bankiniais ir SMS „Trojos” virusais. Tai 6 kartus viršija pernai metų analogiško periodo rodiklį.

Kita vertus, virusų kūrėjai darosi vis išmanesni ir senomis technologijomis paremti sprendimai taip patikimai nebesaugo, todėl verta rinktis visapusišką apsaugą ne tik savo kompiuteryje, bet ir planšetiniame kompiuteryje ar išmaniajame telefone.

Kokius virusus šiuo metu galima laikyti pavojingiausiais?

Pavojingiausi virusai šiuo metu, manau, yra tie, kurie taikosi į konkretų vartotoją. Personalizuoti šnipinėjimo sprendimai, orientuoti į konkretų asmenį, organizaciją ar šalį. Juos sunku aptikti, nes yra specialiai pritaikyti tam tikriems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, gauti elektroninės bankininkystės duomenis, išgauti komercines paslaptis ar kitus jautrius duomenis. Niekam nebėra paslaptis, kad pasitelkus kibernetines priemones, tarp skirtingų valstybių taip pat vyksta šnipinėjimas.

Taip pat svarbu paminėti nemokamas programėles išmaniesiems įrenginiams, kurios dažnu atveju yra nesaugios naudoti. Atsisiuntus tokią programėlę, vartotojui to nežinant yra įdiegiama kenkėjiška programa, sekanti visus vartotojo veiksmus. Kaip jaustumėtės, jei jūsų intymūs asmeniniai susirašinėjimai su antrąja puse, o gal net atviros nuotraukos būtų paviešintos?

Kas padėtų užtikrinti saugų naršymą internete?

Neabejotinai kiekvienam įrenginiui, tiek kompiuteriui, tiek planšetiniam kompiuteriui ar išmaniajam telefonui būtina antivirusinė apsaugos programa. Taip pat svarbu neatidarinėti nežinomų ar įtartinų puslapių, bei vengti „viliojančių” pasiūlymų internete, kur sveika nuovoka sako, kad taip nebūna. Internete, kaip ir kitose viešose vietose gali nutikti bet kas, tad pasirūpinus tinkama apsauga ir neprarandant budrumo, galite mėgautis neišsemiamomis interneto galimybėmis.

Kokių mitų apie naršymo saugumą internete vis dar pasitaiko?

Internete, kaip ir gyvenime dažniausiai paplitęs mitas, kad aš niekam neįdomus ir man nieko nenutiks. Per daug atsipalaidavus yra prarandamas budrumas ir tuo netrunka pasinaudoti įvairūs sukčiai internete. Socialinės inžinerijos taikomos taip plačiai, kad net to nejausdamas asmuo gali padaryti tai, ko iš jo tikisi piktavaliai. Gera žinia yra ta, kad tokių situacijų galima išvengti, naudojantis saugumo sprendimais, pavyzdžiui, visapusiška interneto apsauga ESET Smart Security.

Antrasis ir kone pavojingiausias mitas – virusai puola tik kompiuterius, o išmaniųjų telefonų ir planšečių – ne. Lietuvoje šis mitas yra itin gajus. Deja, jis visiškai neatitinka šių dienų realijų. Nuo tada, kai mobilieji įrenginiai išpopuliarėjo, vis daugiau virusų kūrėjų nusitaiko būtent į juos, nes ten žmonės dažnu atveju nesirūpina savo saugumu ir kenkėjiškų tikslų turintys asmenys turi lengvą priėjimą prie asmeninių duomenų. Šiuo atveju taip pat svarbu imtis veiksmų savo duomenų saugumui užtikrinti – tai padaryti visiškai paprasta. Viena geriausiai vertinamų programėlių išmaniesiems Android ar Windows įrenginiams šiuo metu yra ESET Mobile Security sprendimas – bazinės apsaugos funkcijos yra nemokamos, todėl net pradedantieji rūpintis savo saugumu, gali išbandyti programą, stebėti, ar nėra potencialiai grėsmingų programėlių ir pan.

Na, o trečias mitas – „Man užtenka nemokamos antivirusinės”. Seniai praėjo tie laikai, kai pakako vien antivirusinės apsaugos. Šiais laikais naudojamas daug platesnis kenkėjiškų programų ir atakų arsenalas, tad verta pasirūpinti visapusiška apsauga. Visiems savaime suprantama, kad programų kūrėjai, norėdami sukurti gerą ir patikimą apsaugą nuo virusų, turi samdyti tik pačius geriausius programuotojus, išmanančius naujausias technologijas. Paprastai didieji gamintojai turi dideles laboratorijas, kuriose ieško naujausių grėsmių, jas analizuoja ir tobulina saugumo sprendimus. Tačiau reikia suvokti, kad savo darbą išmanantys specialistai yra brangiai apmokami, tad jei produktas nemokamas, kas apmoka jų darbą?

Taip pat yra paplitęs būdas, kai kibernetiniai sukčiai apsimeta nemokamų antivirusinių programų kūrėjais, skatindami jas įsidiegti, tačiau vietoj žadėtos apsaugos, kompiuteriai yra užkrečiami, o asmeniniai vartotojo duomenys patenka į piktavališkų tikslų turinčių asmenų rankas.

Keletas praktiškų patarimų, kurie padėtų išsirinkti gerą antivirusinę programą?

Kai jau rinksitės kokio gamintojo visapusišką antivirusinę apsaugą įsigyti, atkreipkite dėmesį į jos kūrėjus. Verta rinktis iš pasaulyje pripažintų, neabejotinos reputacijos gamintojų. Pavyzdžiui, pasaulinė saugumo sprendimų kompanija ESET nuolat investuoja į geriausius specialistus ne tik antivirusinės apsaugos programos kūrimui, bet ir laboratorijoms, kuriose yra tiriami naujausi virusai. Tokiose laboratorijose dirba specialistai, kurie seka naujausias grėsmes ir kurią apsaugą, gebančią atpažinti dar nežinomus virusus. Tai itin svarbu kiekvienam vartotojui, kuris nori saugiai naršyti internete.

Kaip pašalinti savo internetinius pėdsakus?

Bloga žinia ta, kad praktiškai tai yra nelabai įmanoma, todėl visiems rekomenduoju elgtis atsakingai ir palikti tik tuos pėdsakus ar įrašus, dėl kurių patys nesibaiminate arba norite viešinti. Atminkite, kad ir ką veikiate internete, visa informacija yra saugoma ir gali būti bet kada panaudota prieš jus. Neatsakingas elgesys internete, kaip ir kitoje viešoje vietoje, duoda pasekmes, tad prieš rašydami komentarą ar dėdami nuotrauką į internetą, pagalvokite kokį tai duos efektą ateityje. Anonimiškam naršymui, bendravimui yra specialios programos, bet tai jau kita tema. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad net jei patys kruopščiai ribosime informaciją apie save, ją gali patalpinti ir kiti asmenys. Radę tokią informaciją galite prašyti ją pašalinti, nes tai pažeidžia jūsų privatumą. Jei tai nepadeda, yra sunkesnis kelias – teisinis.

Neseniai pristatytas Facebook Messenger sulaukė nemažos kritikos dėl vartotojų šnipinėjimo. Kokia Jūsų nuomonė apie šią programą?

Tokia jau šių dienų realija, kad nemokamas sūris yra tik spąstuose. Facebook Messenger yra nemokama programėlė, leidžianti patogiai Facebook vartotojams bendrauti išmaniuosiuose įrenginiuose. Kaip sako patys Facebook kūrėjai, bendravimas žinutėmis yra vienas pagrindinių žmonių tarpusavio ryšio palaikymo būdų. Taigi nepaisant visų prieštaravimų ir abejonių, jau daugiau kaip 500 milijonų Facebook naudotojų intensyviai naudojasi šia programėle.

Natūralu, kad viskas turi savo kainą ir diegdamasis bei naudodamsis šia nemokama programėle žmogus mainais sutinka „dalintis“ savo kontaktais esančiais telefone, susirašinėjimo turiniu ir panašiai. Šią informaciją susisteminus ir prijungus kitus informacijos šaltinius, kūrėjai gali turėti kiekvieno žmogaus profilį, jo pomėgius, interesus, kalbėjimo manierą – visa tai galima panaudoti rinkodaros tikslais. Taip pat niekas negarantuoja, kad jūsų neatsakingai parašyta žinutė neužtrauks atsakomybės. Rekomenduoju naudojantis šia programa turėti tai galvoje ir bendrauti su draugais per šią programėlę atsakingai arba naudotis kitomis privataus bendravimo įrankiais, kur pokalbiai tarp dviejų pašnekovų yra koduojami.

Kaip Jūs manote, ar programinių įrangų (software) rinka eina link online-software, kaip pvz. vietoje Microsoft Word – Google Docs?

Taip, tik aš labiau linkęs tai vadinti ne online-software, nes galima naudotis ir be interneto, o tiesiog prie programos kaip paslaugos (SaaS) modelio. Vartotojai neperka brangiai kainuojančių programų, o moka už paslaugą, teisę naudotis sistema tam tikrą laiką.

Dar viena tendencija – mokestis už tam tikrą programos funkcionalumą. Dažniausiai vartotojams reikalingos tam tikros programos savybės, todėl už nedidelį mokestį gali pasirinkti būtent to, ko tau asmeniškai reikia. Tiesa, tai turi ir kitą monetos pusę – tampi priklausomas nuo paslaugos tiekėjo ir, jam dingus ar nusprendus naudotis kito paslaugų tiekėjo paslaugomis, gali kilti nemažai nepatogumų dėl informacijos atgavimo ar formatų nesuderinamumo.

Ar Microsoft ir toliau karaliaus programinių įrangų-rinkos viršūnėje?

Viskas priklauso, kokį laikotarpį ir rinkos dalį mes žiūrėsime. Jei kalbėsime apie stacionarius kompiuterius, manau, kad tikrai taip, jei apie nešiojamus – taip, bet su tam tikromis išlygomis. Žvelgiant į planšetinius kompiuterius ar išmaniuosius telefonus, čia jau dabar karaliauja Google kompanija su Android. Turint galvoje mobiliųjų įrenginių populiarėjimą ir nepriklausomų programėlių kūrėjų skaičių, sunku pasakyti kaip artimiausiu laiku pasisuks ši rinka. Žvelgiant į naujas Microsoft paslaugas debesų kompiuterijoje, daryčiau prielaidą, kad namų vartotojų rinkoje gali būti įvairių pokyčių, tačiau verslui skirtų produktų segmente Microsoft ir toliau neužleis savo pozicijų.

Kokia programinė įranga yra šiuo metu pati populiariausia?

Manau, drąsiai galima įvardinti Facebook ir Gmail programas. Savaime suprantama, dar antivirusinės apsaugos sprendimas, saugantis kompiuterį, planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną nuo įvairių grėsmių internete. Taupančios įmonės renkasi alternatyvius, o neskaičiuojančios pinigų – Microsoft Office produktus. Toliau jau kiekvienas vartotojas pagal savo poreikius ir pomėgius renkasi įvairias programas.

Mes, kaip programinės įrangos platintojai, sulaukiame užklausų nuo nuotraukų ar video redagavimo programėlių iki verslo valdymo sistemų, nuo specifinių projektavimo įrankių iki duomenų šifravimo ar vartotojų veiklos stebėsenos sprendimų. Be anksčiau minėtų, išskirčiau programas, susijusias su mobilia darbo vieta, juk vis daugiau žmonių dirba ne vienoje vietoje.

Kokia yra dažniausiai naudojama programinė įranga Windows kompiuteriuose?

Pirmoje vietoje išskirčiau darbui su įvairių tipų dokumentais skirtas programas, taip pat praktiškai visuose Windows kompiuteriuose yra vienas ar kitas antivirusinės apsaugos sprendimas. Mus labiausiai džiugina faktas, kad klientai, pasirinkę ESET antivirusinę apsaugą, lieka patenkinti tiek apsaugos lygiu, tiek programos našumu, tad naudojasi metų metus naujausiomis antivirusinės apsaugos techologijomis, nemokamai pereidami prie naujausios versijos, kai tuo tarpu kitų gamintojų klientai pasinaudoję produktu migruoja į ESET, juk kiekvienam svarbu našus kompiuterio darbas be trikdžių.

Publikuota: klaustukai.lt


Kliento atsiliepimas

IĮ „KIBERMANAS“ su NOD Baltic dirba nuo 2008 metų (aš asmeniškai nuo  2005 – 2006m).
Labiausiai norėčiau išskirti bendradarbiavimo su NOD Baltic šias savybes: informatyvumas, operatyvumas, patogumas ir abipusis draugiškumas.

- Kęstutis Balčiūnas, IĮ „KIBERMANAS“

Nemokama Antivirusinė:

Geras Pasiūlymas Jūsų verslo sėkmei

geri pasiulymai