Virtualių biurų atsarginių kopijų kūrimas – itin brangus. Kodėl?

2014-12-03

Teikti IT paslaugas savo klientams – nelengvas darbas. Daryti tai nuotoliniu būdu gali būti dar sudėtingiau. Tačiau IT profesionalai teigia, jog tikrasis iššūkis – palaikyti virtualių biurų duomenų atsarginių kopijų administravimą. Nors iš tiesų tuo turėtų rūpintis patys klientai, dažnai ši pareiga pamirštama. O štai praradus dalį ar net visus įmonės duomenis, tai kainuoja pinigus – ne tik įmonei, bet ir IT ekspertams.

Virtualių biurų atsarginių kopijų kūrimas nėra pats mėgstamiausias serverių administratorių darbas. Vis dėlto įmonėse tiesiogiai už IT neatsakingi asmenys, kuriems patikėta ši užduotis, to nemėgsta dar labiau. Kodėl? Nes tai daug žinių ir atsakomybės reikalaujantis darbas. Jų pastangos sukurti reikiamus failus neretai baigiasi nežinia kur dingusiais duomenimis, tuščiomis saugyklomis ir nepavykusiais bandymais atkurti dingusią informaciją.

Štai kodėl ši užduotis turėtų būti paskirta serverių administratoriams. Jie sugebės įvertinti duomenų apimtį, galimybę juos atkurti ar perkelti pasikeitus suderinamumo protokolams. Galų gale jie galės bent apytiksliai įvardinti tokio duomenų palaikymo kainą.

Išgirdę ją, ne vieni vartotojai nusistebi: taip brangu? Juk išorinės duomenų laikmenos nekainuoja daug!

Iš tiesų taip ir yra. Tačiau laikmenos įsigijimas – kone pigiausia ir paprasčiausia šio proceso dalis.

Taigi kodėl ir kiek iš tiesų kainuoja palaikyti atsargines virtualių biurų duomenų kopijas?

Daugiasluoksniai atsarginių kopijų kūrimo sprendimai

Į priekį žengiančios IT naujovės pirmiausiai paveikė informacijos laikymo bei valdymo įrangą. Virtualių saugyklų kūrimas, suvienodintų talpyklų sistema (angl. NUS, network unified storage) ar virtualūs tinklai (angl. SDN, software-defined networking) – tai tik keletas būdų, kuriais naudojantis administruojama informacija. Vis dėlto patys virtualūs biurai toli gražu nėra taip atnaujinti. Nemaža dalis jų veikia palaikomi atgyvenusios įrangos, kurią pakeisti gali kainuoti daug daugiau, nei kurti atsargines virtualaus biuro kopijas.

Pats atsarginių kopijų kūrimo procesas tebėra toks pat, koks ir buvo jam prasidėjus prieš gerą dešimtmetį. Nors serverių administratoriai nenoriai imasi atsarginių kopijų valdymo užduočių, tačiau jie negali visiškai ignoruoti jų svarbos. Išlieka tiktai klausimas, ar atėjus laikui saugomus duomenis pavyks atkurti.

Eilinei įmonei priklauso nuo 3 iki 5 serverių, kurie palaiko biure vykdomus darbus. Paprastai vykdomi darbai pakankamai svarbūs, kad būtų kuriamos atsarginės jų kopijos. Štai kodėl kiekvienas serveris informaciją perduoda į atsarginių kopijų serverį, o pastarasis perrašo informaciją į juostinę laikmeną arba antrinį serverį (jame saugoma ilgalaikė, „čia ir dabar“ nenaudojama informacija).

Taigi įprasta saugojimo politika apima kasdienės veiklos pokyčio ir per visą savaitę atliktos veiklos atsarginių kopijų kūrimą. Trisdešimt dienų jos laikomos vietiniame diske ar serveryje, kad, esant reikalui, duomenis atkurti būtų nesunku. Praėjus šiam terminui laikmenos su duomenimis perkeliamos į saugyklas ilgalaikiam saugojimui. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, ilgalaikiu archyvavimu laikomas mažiausiai 7 metų laikotarpis.

Jeigu atsarginių kopijų laikymui buvo naudotas kietasis diskas, prireikia papildomo žingsnio. Prieš išvežant į saugyklas duomenys turi būti perkeliami į juostinę laikmeną.

Duomenų „sprogimas“

Sprogimas – visai tinkamas žodis nusakyti tam, kas vyksta talpinant atsargines duomenų kopijas.

Tarkime, jog didelei korporacijai priklausantis biuras turi 1 TB duomenų, kurių atsargines kopijas privalu saugiai patalpinti. Laikysimės prielaidos, jog kasdienis duomenų pokytis yra 1 procentas, o metinis naujų duomenų susikaupimas – 20 procentų nuo pradinių duomenų. Tai – tipiškas daugelio įmonių scenarijus. Tokiu atveju 1 terabaitas duomenų sukuria didžiulį naujų duomenų srautą – jis apima ir online naudojamus duomenis, ir tuos, kurie nenaudojami guli duomenų saugyklose.

Taigi metų pabaigoje 1 TB duomenų „pagamina“ 13 TB „čia ir dabar“ naudojamų duomenų bei 56 TB duomenų, esančių saugyklose. Po septynerių metų reikia suvaldyti jau 700 TB saugyklos duomenų! Argi tai nepanašu į sprogimą?

Išlaidos: kas kiek atsieina?

Kiekviena aukščiau aprašyto proceso dalis turi savo kainą:

  • Techninė įranga. Tai visi fiziniai serverių įrenginiai – kietieji ir juostiniai diskai bei juostinės laikmenos. Be to, techninei įrangai priklauso ir atsarginių kopijų serverio bei jo infrastruktūros konfigūravimo išlaidos.
  • Programinė įranga. Vartotojai sumoka už specialias programas, skirtas serverių veiklos palaikymui.
  • Archyvo išlaikymas. Duomenų pripildytos laikmenos kiekvieną savaitę surenkamos ir nuvežamos į archyvus. Be to, naudojimasis archyvais taip pat kainuoja.
  • Administravimo išlaidos. Galiausiai įmonė turi mokėti ir už visos atsarginių kopijų kūrimo sistemos administravimą bei su šiuo procesu susijusius darbus. Tai – viena iš reikšmingesnių kainos dalių.

Remiantis anksčiau pateiktu „tipinės“ įmonės scenarijumi, pažvelkime, kaip kinta atsarginių kopijų kūrimo išlaidos ir duomenų kiekis.

Metai 1 2 3 4 5 6 7
Duomenys
Duomenų šaltinis (GB) 1,000 1,200 1,440 1,728 2,074 2,488 2,986
“čia ir dabar” naudojami duomenys (GB) 12,900 15,480 18,576 22,291 26,749 32,099 38,519
Į archyvus siunčiami duomenys (GB per metus) 55,650 66,780 80,136 96,163 115,396 138,475 166,170
Visi archyvuose sukaupti duomenys (GB) 55,650 122,430 202,566 298,729 414,125 552,600 718,770
Visi įmonės duomenys (naudojami + archyvuose, GB) 68,550 137,910 221,142 321,020 440,874 584,699 757,289
Juostinės laikmenos
Naujos j. laikemnos (per metus) 45 54 65 78 94 113 136
J. laikmenų skaičius archyve 37 82 135 199 276 368 479
Išlaidos
Techninė įranga (serveriai + palaikymas + naujos j. laikmenos) $11,630 $3,900 $4,230 $12,620 $5,100 $5,670 $14,360
Programinė įranga (licencijos + palaikymas) $1,859 $284 $284 $284 $284 $284 $284
J. laikmenų tvarkymas (išvežimas + laikymas archyve) $3,565 $4,099 $4,741 $5,510 $6,433 $7,541 $8,870
Administravimo išlaidos $12,480 $12,480 $12,480 $12,480 $12,480 $12,480 $12,480
Iš viso $29,534 $20,763 $21,734 $30,893 $24,297 $25,974 $35,994

 

Trumpiau tariant, ši palyginti nedidelė įmonė sumoka:

  • 72,031 $ po 3 metų
  • 189,189 $ po 7 metų.

Taigi per 7 duomenų archyvavimo metus jai tenka sumokėti beveik 200,000 dolerių – t.y. vidutiniškai apie 28,000 per metus.

Akivaizdu, jog daugiasluoksniai atsarginių kopijų kūrimo sprendimai – ne tik sudėtingi, bet ir užkraunantys korporacijoms nemažą finansinę naštą. Įmonėms turėtų būti pasiūlytas kitas būdas, paprastesnis ir geriau atitinkantis šiandienos verslo aplinką.


Kliento atsiliepimas

Su NOD Baltic bendraujame nuo 2012 m. pradžios. Labai vertiname NOD Baltic pridėtinę vertę tiek mūsų Bendrovės IT saugos sprendimams, tiek šio partnerio siūlomas paslaugas Meganet šviesolaidinio interneto vartotojams.

Džiaugiamės, kad NOD Baltic dėka šalies interneto vartotojai yra pratinami prie naudojimo legalių programų, užtikrinančių aukščiausio lygio apsaugą nuo interneto grėsmių.

- Rimantas Smolskis, Meganet.lt

Nemokama Antivirusinė:

Geras Pasiūlymas Jūsų verslo sėkmei

geri pasiulymai